Klaipėdos dramos teatras pristato būsimąjį spektaklį

        Klaipėdos dramos teatras kviečia žiūrovus į spektaklio eskizą - gruodžio 20 d. 18 val. Parodų rūmuose (Aukštoji g. 3) vyks lenkų jaunosios kartos dramaturgės Dorotos Masłowskos pjesės "Mums viskas gerai" sceniniai skaitymai (renginys nemokamas). Oficiali spektaklio premjera numatoma kitų metų kovą. Spektaklio režisierius - Jonas Vaitkus, scenografas - Artūras Šimonis, kompozitorius - Gintaras Kizevičius, režisieriaus asistentas Gintaras Grajauskas. Scenoje išvysime Klaipėdos dramos teatro aktorius - Sigutę Gaudušytę, Reginą Šaltenytę, Nelę Savičenko, Valentiną Leonavičiūtę, Jūratę Jankauskaitę, Igorį Reklaitį, Edvardą Brazį, Renatą Idzelytę, Donatą Švirėną, Darių Meškauską, Eglę Barauskaitę, Simoną Šakinytę, Tomą Gailiutę.

        1983 metais gimusi Dorota Masłowska laikoma didžiausiu jaunosios kartos talentu lenkų literatūroje. Pirmąjį romaną „Lenkų ir rusų karas po baltai raudona vėliava“ Dorota Masłowska parašė būdama vos aštuoniolikos, o 2006 metais ji, nukonkuravusi tokio rango autorius kaip Wisława Szymborska, Ewa Lipska, Adamas Zagajewskis, už romaną „Karalienės povas“ gavo prestižiškiausią lenkų literatūros apdovanojimą „Nike“. Tapti dramaturge nebuvo Masłowskos svajonė. Parašyti pjesę „Mums viskas gerai“ ją įkalbėjo „Rozmaitości“ teatro vadovas ir vienas garsiausių šiuolaikinių lenkų režisierių Grzegorzas Jarzyna, vėliau pats ėmęsis šią pjesę režisuoti ir pastatęs ją Berlyne..

        Pjesėje „Mums viskas gerai“ su postpankiška ironija kalbama apie šiuolaikinę visuomenę, nutrūkusius žmogiškuosius ryšius, abejingumą, niveliaciją. Pjesės peizažas - šiuolaikinė Lenkija, iki skausmo primenanti ir mūsų dienų Lietuvą ar bet kurią kitą postsovietinę šalį. Trijų kartų atstovės – nesusikalbančios, viena kitos užguitos ir užgautos - gyvena viename bute, tačiau jų nebesieja nei esami kraujo ryšiai, nei geografija. Dramos personažai vienas kito nebegirdi ir net nebando kalbėtis ar įsiklausyti. Iš tiesų jie net negyvena, o tiesiog būna, laukdami beketiško stebuklo, kuris neateis. Laukdami tikrojo gyvenimo - gyvenimo be baimės, be pažeminimo, su savigarba ir orumu. Be amžinojo „o Vakaruose tai jau, o pas mus vis ne“ ir be tylaus siaubo suvokus, jog tavo gyvenime niekas nepasikeis. Kas belieka? Nuolatinė koma, pertraukiama panikos priepuolių. Savo romane „Ponas Cevdetas ir jo sūnūs“ Orhanas Pamukas rašo: „kiekvieną rytą atsiverčiu laikraštį su viltimi, kad kas nors iš pagrindų pakeis mano gyvenimą. Kad galbūt prasidės pasaulinis karas ar nutiks dar kažkas sukrečiančio. Tiksliau, iš tiesų aš nenoriu karo. Noriu kažko, kas apverstų mano gyvenimą, nes aš pats savo jėgomis to nepajėgiu. Aš pats neįsivaizduoju, kaip turėtų tai atrodyti, bet viena žinau tiksliau, būtent kad gyvenimas, kurį šiuo metu gyvenu čia namuose ir firmoje, yra garbingam žmogui neorus, ištižęs, varganas, pasigailėtinas, baisus.” Atpažįstama jausena - kurią aidu atkartoja ir jaunoji Masłowska.

        Masłowska atvirai klausia – kas slypi už žvilgančio fasado, ar visas tas prašmatnumas kartais nėra vien tik neonu švytintys muilo burbulai? Kas mes tokie? Kodėl jaučiamės ir persisotinę, ir mirtinai išbadėję vienu metu? Kodėl mums šitaip nesibūna, ir kur ieškoti atspirties taško globaliame surogatų pasaulyje? Akivaizdu, jog „Mums viskas gerai“ - pjesė anaiptol ne tik apie šiuolaikinę Lenkiją: tai pjesė mums ir apie mus.

Naujiena patalpinta : 2011.12.12

14.10.

2011 m. gruodžio 15 d. - Premjera!

 

Legendinis Klaipėdos dramos teatro spektaklis vaikams - Samuilo Maršako „Katės namai“ - vėl grįžta pas mažuosius žiūrovus. Grįžta pasikeitęs ir atsinaujinęs, mat spektaklį rengia nauja komanda - jaunieji teatro aktoriai ir režisierius Darius Rabašauskas, o įspūdingą scenovaizdį spektakliui sukūrė scenografas Artūras Šimonis, choreografiją - Agnija Šeiko. Naujieji „Katės namai“ - daug šiuolaikiškiau įrengti, pritaikyti šių dienų mažajam žiūrovui, išmanančiam moderniąsias technologijas ne prasčiau už savo tėvelius.          Rusų rašytojas Samuilas Maršakas (1887 - 1964) - vienas garsiausių pasaulio pasakininkų. Jo kūryba iki šiol žavisi mažieji

žiūrovai. Vienas mylimiausių spektaklių, statomas visame pasaulyje - „Katės namai“. Tai paprasta, smagi ir spalvinga istorija apie vieną išpuikusią šeimynėlę, per savo turtus pamiršusią svarbiausią dalyką - širdies gerumą...        Spektaklyje vaidina: Sigutė Gaudušytė, Viačeslavas Mickevičius, Rimantas Pelakauskas, Arnoldas Eisimantas, Renata Idzelytė, Linas Lukošius, Lina Krušnaitė, Alina Mikitavičiūtė, Simona Šakinytė, Donatas Švirėnas, Toma Gailiutė.

Naujiena patalpinta : 2011.11.28

12.10.

Klaipėdos dramos teatras kviečia į monospektaklio premjerą

        "Produktas" - pjesė pjesėje, tiksliau - kino scenarijus su minimaliais tą scenarijų aktorei skaitančio prodiuserio įsiterpimais. Scenarijus, kuris, prodiuserio įsitikinimu neabejotinai virs milžinišką pelną ir šlovę atnešančiu filmu apie tai, kaip jauna vakarietė, karjeros moteris, netekusi mylimojo 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją, įsimyli lėktuve sutiktą džihadistą ir kiek pakovojusi su savo, kaip nukentėjusios pusės atstovės jausmais, iš meilės jam ir susižavėjimo jo "nevakarietiškomis" dorybėmis atsisako savojo dekadentizmo ir duoda priesaiką Alachui. Galima tai pavadinti tarantiniška parodija teatro scenoje ar tiesiog trisluoksnės ironijos produktu..

Naujiena patalpinta : 2011.11.04

14.10.

Scenoje - A. Strindbergo „Šmėklų sonata“

 

         Klaipėdos dramos teatras kviečia į premjerą: lapkričio 10 d. 18 val. Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70, Klaipėda) žiūrovų lauks Augusto Strindbergo drama „Šmėklų sonata“. Spektaklio režisierius - Gintaras Varnas, scenografas - Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė - Jolanta Rimkutė, kompozitorius - Vidmantas Bartulis; vaidina Vytautas Paukštė, Linas Lukošius, Donatas Švirėnas, Renata Idzelytė, Valentina Leonavičiūtė, Regina Arbačiauskaitė, Rimantas Nedzveckas, Nelė Savičenko, Regina Šaltenytė, Igoris Reklaitis, Simona Šakinytė, Kazimieras Žvinklys, Edvardas Brazys, Rimantas Pelakauskas, Jūratė Jankauskaitė.

         Augustas Strindbergas (1849 - 1912) - švedų rašytojas bei dramaturgas, vienas svarbiausių šiuolaikinio teatro pradininkų, neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė, dėl savo interesų lauko platumo neretai lyginamas su Gėte. Strindbergas ne tik kūrė romanus bei dramas - jis studijavo kinų kalbą, rašė orientalistikos, lingvistikos, etnografijos, istorijos, biologijos, astronomijos, astrofizikos, matematikos mokslinius darbus. Strindbergo gyvenimas toks daugialypis ir sodrus, toks prieštaringas ir intensyvus, jog sunkiai apibūdinamas. Panašu, kad jis domėjosi vos ne viskuo, kas tuometinėje visuomenėje buvo nauja ir neįprasta: nuo socializmo iki budizmo, nuo Nyčės, su kuriuo asmeniškai susirašinėjo, iki mistiko Svedenborgo, nuo chemijos iki okultizmo, nuo natūralizmo iki siurrealizmo - kurio vienu pradininkų jis pelnytai ir laikomas. Atskira tema būtų jo santykiai su moterimis: gyvenimo pabaigoje pagarsėjęs kaip aršus moterų nekentėjas, Strindbergas, triskart vedęs ir triskart išsiskyręs, regis, turėjo tai neapykantai labai apčiuopiamą pagrindą... Apskritai Strindbergo gyvenimas buvo ne rožėmis klotas - jam teko patirti ir tikrą skurdą, ir pažeminimus, ir giliausią depresiją. Tačiau, ko gero, svarbiausia ir gražiausia, ką gali nuveikti žmogus šiame pasaulyje - garbingai išlaikyti bet kurį likimo siųstą išbandymą ir niekada nepamiršti, jog, cituojant paties Strindbergo parašytus žodžius iš jo dramos „Mirties šokis“, - ir iš purvo gali išaugti gėlės.

        Pjesę „Šmėklų sonata“ , Augustas Strindbergas parašė 1907 m. - šviesiausiu ir kūrybingiausiu savo gyvenimo laiku. Tais pačiais metais išsipildė jo sena svajonė apie eksperimentinį teatrą - Stokholme įsikūrė „Intymusis teatras“, kuriame buvo statomos vien Strindbergo pjesės. „Šmėklų sonata“ ir yra viena iš penkių vadinamųjų „kamerinių“ pjesių, parašyta „Intymiajam teatrui“.

       „Šmėklų sonata“ - savotiškas viso Strindbergo gyvenimo apibendrinimas, reziumė. Strindbergas, ją rašydamas, domėjosi budizmo filosofija, tad ir pjesės tematika artima budizmui - iliuzijos ir jų praradimas, gyvenimiškoji išmintis, ateinanti kartu su metų našta, troškimų - kančios priežasties ir šaltinio - kontempliavimas. Pjesėje, sklidinoje Strindbergo mėgiamos sapno poetikos, budizmo skaidrumas persipina su šiaurietišku rūstumu, siurrealizmas su būties prasmės paieškomis. Tuo pačiu Strindbergas išlieka sau ištikimas - jis ir čia negailestingai tarsi chirurgo skalpeliu preparuoja žmonių gyvenimą, parodydamas, jog ta iliuzinė ir efemeriška laimė, kuria mėgaujamės, tėra maloni saviapgaulė - nuolat persmelkta slaptos neišvengiamo žlugimo nuojautos. Viskas tėra Majos pinklės - mes sapnuojame, o gal net ir patys esame milžiniško, šiurpaus savo kosminiu didybe, nesibaigiančio sapno herojai.

        Spektaklio režisierius Gintaras Varnas 1988–1993 studijavo Teatro režisūros specialybę Lietuvos muzikos akademijoje, teatro fakultete (kurso vadovai – Jonas Vaitkus ir Rimas Tuminas). 1994–1997 magistrantūros ir meno aspirantūros studijos Lietuvos muzikos akademijoje, teatro fakultete, kur 1997 m. įgijo menų magistro laipsnį. 1980–1983 dirbo scenos darbininku ir režisieriaus padėjėju Lietuvos rusų dramos teatre, 1984–1986 – mėgėjiškos teatro studijos režisieriumi, o 1987–1988 – režisieriaus asistentu Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre. G. Varnas išgarsėjo 1988 m., įkūręs „Šėpos” teatrą, kuriam vadovavo iki 1992. 1989 –2004 m. – laisvai samdomas režisierius. Spektaklius statė Valstybiniame jaunimo, Vilniaus mažajame, Lietuvos ir Kauno akademiniuose dramos teatruose, Lietuvos operos ir baleto teatre, Latvijos nacionalinėje operoje, Nitros dramos teatre Slovakijoje. 2004 - 2007 m. – Kauno valstybinio dramos teatro meno vadovas. 2007 m. įkūrė teatrą „Utopia“. Apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija (2005), Auksiniu scenos kryžiumi (2004, 2005, 2009).

Gintaro Varno naujasis spektaklis - ieškantiems gyvenimo prasmės

Naujiena patalpinta : 2011.11.04

 

12.10.

Pro memoria

VALENTINAS KLIMAS

1958-2011

         Be galo sunku ir skaudu rašyti: staiga netekome Klaipėdos dramos teatro aktoriaus Valentino Klimo.

         Visos mirtys yra skaudžios - tačiau žinia apie Valentino mirtį tiesiog pribloškė. Trūksta žodžių, tiesiog žadą užgniaužia. Jaunas, stiprus, sveikas žmogus, talentingas aktorius, puikus organizatorius... Be jokių ženklų, be jokių perspėjimų - tiesiog išplėštas iš mūsų tarpo. Pirmoji mintis ir buvo - šitaip negali būti, netiesa, čia kažkokia absurdiška klaida... Kas per sunkmetis, koks makabriškas etatų mažinimas paskelbtas ten, Viešpaties kanceliarijoje, kad šitaip negailestingai, vienas po kito, miršta menininkai?

         Be galo sunku, skaudu, neteisinga. Valentinas buvo vienas iš tų žmonių, iš kurių skliste sklinda gyvybė ir energija. Intelektualus, smalsaus proto, besidomintis naujovėmis, moderniomis technologijomis. Veiklus, pašėlusiai mylintis gyvenimą žmogus, talentingas teatro bei kino aktorius, nuoširdžiai besirūpinęs teatro reikalais, mylintis vyras ir tėvas, palikęs nuostabią šeimą – žmoną, puikią aktorę Nelę ir dukrą Gabrielę, talentingą jauną rašytoją... Didžiulė netektis - šeimai, artimiesiems, kolegoms, visai Lietuvos teatro bendruomenei.

         Valentinas Klimas gimė 1958 m. kovo 4 d. Vilniuje. 1976 -1980 m. mokėsi Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, baigė aktoriaus specialybės studijas (kurso vadovas P.Gaidys). Klaipėdos dramos teatro aktorius nuo 1980 m. Debiutavo scenoje dar studijų metais viename reikšmingiausių režisieriaus Povilo Gaidžio sukurtų spektaklių – Just. Marcinkevičiaus poetinėje dramoje “Mažvydas”. Teatralų ir publikos dėmesį patraukė jau pirmieji, tapus trupės nariu, aktoriaus vaidmenys – Nikita (A. Arbuzovas “Neatsargūs žaidimai”, rež. P. Gaidys) ir Protėjas (V.Šekspyras “Du veroniečiai”, rež. P.Gaidys).

         Valentino Klimo kūrybinėje biografijoje ypatingą vietą užima klasikinės dramaturgijos pastatymuose sukurti vaidmenys, tarp jų Kurčiajevas (A.Ostrovskis „Išminčiai, arba Kiekvienam gudruoliui pakanka kvailumo”, rež. R.Vikšraitis), Semionas (M.Gorkis „Vasa Železnova”, rež. P.Gaidys), Kristianas (E.Rostanas „Sirano de Beržerakas”, rež. P.Gaidys), Keleris (V.Krėvė „Skirgaila”, rež. A.Ragauskaitė), Noidas (A.Strindbergas „Tėvas”, rež. P.Gaidys), Basanijus (V.Šekspyras „Venecijos pirklys”, rež. P.Gaidys), Mortimeras (F.Šileris „Marija Stiuart”, rež. R.Steponavičiūtė), Don Pedras (V.Šekspyras „Daug triukšmo dėl nieko”, rež. P.Gaidys), Kirilas Glagoljevas (A.Čechovas „Nebaigta pjesė”, rež. R.Atkočiūnas), Osvaldas (V.Šekspyras „Karalius Lyras”, rež. A.Latėnas) ir kt. Tarp ryškiausių klasikinio repertuaro aktoriaus vaidmenų yra įstabiai sukurtų ir šiuolaikinių personažų – Nikas (E.Olbis „Kas bijo Virdžinijos Vulf?”, rež. V.Čibiras), Jezepovas (V.Merežko „Nakties žaidimai”, rež. P.Gaidys), Džeris (H.Pinteris „Išdavystė”, rež. P.Gaidys), Algis (A.Juozaitis „Paveikslas lange”, rež. P.Gaidys), Brandmajoras (E.Jonesko „Plikagalvė dainininkė”, rež. V.Pranulis), Džekas (E.Olbis „Viskas sode”, rež. A.Vizgirda), Andrė Buvilis (N.Saimonas „Banketas”, rež. P.Gaidys) ir kt.

         Valentinas Klimas yra sukūręs vaidmenų ir užsienio teatruose, vaidinęs Latvijoje, Rygos A. Upyčio valstybiniame dramos teatre (1982 m.) ir Tarptautiniame Baltijos šalių projekte Švedijoje, Stokholmo karališkajame teatre “Riksteatern” (2003 m.).

         Valentinas Klimas buvo žinomas ir kaip kino aktorius - jo darbų sąraše kelios dešimtys filmų, taro kurių minėtini „Pasigailėk mūsų" (rež. A. Araminas), „Žaltvykslės" (rež. G. Lukšas), „Būrys" (rež. A. Simonovas), „Čia mūsų namai“ (rež. S. Vosylius), „Laikas mokėti skolas" (rež. M. Karklelis), „Sugrįžimą pamiršt" (rež. V. Breskanu), „Žalčio karūna" (rež. B.Talačka), „Igoris Savovičius" (rež. B. Savčenko), „Vilius Karalius" (rež. V. Bačiulis), „Ziterių šeima" (rež. A. Brenč), „Vaikai iš Amerikos viešbučio" (rež. R. Banionis), „Dzeuso ginklai" (rež. N. Zasejevas), „Atžalos" (rež. S. Vosylius), „Tamplierių kraujas" (rež. F. Baxmeyer), „Imperijos žlugimas" (rež. N. Gardner ir R. Piano), „Rūmai" (rež. M. Husein), „Naisių vasara" (rež. S. Balandis), „Debesys virš kalvų" (rež. T. Kimura).

         Ilsėkis ramybėje, Valentinai. Mums tavęs labai trūks.

Naujiena patalpinta : 2011.07.01.

12.30.

Išsaugokime Klaipėdai Teatrą!

 

 

Mieli klaipėdiečiai, jei galėtumėte paremti Teatrą finansiškai, būtume Jums be galo dėkingi. Prašytume pervesti aukas į Klaipėdos dramos teatro sąskaitą SNORO banke:

 

 

( Daugiau informacijos » )

Naujiena patalpinta : 2009.08.28.

12.30.